Kokia kriptovaliutų ateitis?
Kaip dauguma žino, Bitcoin pirmą kartą pasirodė 2009 m., tačiau prireiks dar kelerių metų, kol…
Jei domitės kriptovaliutų prekyba, galbūt žinote, kad yra daug skirtingų skaitmeninės valiutos tipo variantų. Bitcoin, Ethereum ir Ripple yra tik keletas labiau žinomų tipų.
Tačiau Lietuviešu kriptovalūta nėra labai įprasta atsigauti. Šiame vadove mes atidžiau pažvelgsime į Norvegijos kriptovaliutą ir kokias jos galimybes!
Pastaraisiais metais Lietuva tikrai atvėrė akis į kriptovaliutą. Mokesčių administracijos duomenimis, Lietuva kriptovaliuta prekiauja nuo 190 000 iki 235 000 žmonių.
Tai gana didelė gyventojų dalis, turint omenyje, kad šalyje gyvena tik apie 5 mln. Kadangi daugelis norvegų domisi skaitmenine valiuta, yra ir tokių, kurie domisi, ar yra Norvegijos kriptovaliuta.
Taip, jei kaip pagrindą naudojame valiutos įkūrėją, ten buvo Norvegijos kriptovaliuta. 2015 m. David Sønstebø kartu su, be kita ko, Sergejumi Ivancheglo, Serguei Popovu ir Dominiku Schieneru, pradėjo kurti kriptovaliutą IOTA .
Kitaip tariant, IOTA buvo iš dalies Norvegijos kriptovaliuta, o 2017 metais kriptovaliuta buvo išleista po poros metų darbo. Reagavimas buvo didžiulis, o vienu metu valiuta IOTA buvo verta stulbinančių 78 mlrd. NOK.
IOTA galima apibūdinti kaip knygą, platinamą su atvirojo kodo kodu, ir tai buvo kriptovaliuta, sukurta daiktų internetui (daiktų internetui). Valiuta buvo populiari, kai ji buvo išleista, tačiau 2020 m. vasario mėn. IOTA buvo nutraukta.
Taip yra todėl, kad buvo gauta pranešimų, kad įsilaužėliai sugebėjo pavogti finansinius išteklius iš IOTA vartotojų skaitmeninių piniginių.
Nors Norvegijos kriptovaliutą sunku susigrąžinti, yra nemažai gerų alternatyvų IOTA. Pavyzdžiui, daugelis norvegų investuoja į gerai žinomas kriptovaliutas, tokias kaip Bitcoin, Ripple ir Dogecoin.
Pažvelkime atidžiau į įvairias kriptovaliutų biržų galimybes.
Nenuostabu, kad Bitcoin (BTC) yra neabejotinai labiausiai žinoma kriptovaliutos forma, taip pat buvo pirmoji kriptovaliutos rūšis, kuri buvo išleista. Bitcoin pasirodė rinkoje 2008 m., kurį išleido Satoshi Nakamoto .
Skaitmeninė valiuta buvo sukurta decentralizuotame tinkle ir nėra susijusi su jokiu centriniu banku. Bitcoin buvo pirmoji kriptovaliutos forma ir pristatė vadinamąją blokų grandinę. Tai gali būti laikoma paskirstyta duomenų baze su lygiaverčiu mazgų tinklu .
Blokų grandinėje visos operacijos yra registruojamos, o saugumas užtikrinamas kriptografijos pagalba. Bitcoinus gali naudoti tik asmuo, kuriam priklauso valiuta. Lėšos gali būti saugomos skaitmeninėje BTC piniginėje.
Nuo tada, kai buvo paleista Bitcoin, buvo išleista ir Bitcoin Cash, kuri užtikrins dar greitesnius ir lengvesnius pervedimus.
Kita alternatyva Norvegijos kriptovaliutai yra Ethereum. Ethereum yra kriptovaliutų tinklas, kurį 2012 m. suformavo Ripple Labs Inc. Ripple, kaip ir Bitcoin, yra pagrįsta atvirojo kodo protokolu.
Ethereum palaiko ir kriptovaliutą, ir fiat (tradicinę valiutą). Ši kriptovaliutos forma yra geras pasirinkimas ieškantiems žaibiškų sprendimų.
Dogecoin yra kriptovaliuta, gauta iš Litecoin. Šis kriptovaliutų tipas buvo pradėtas gaminti 2013 m. ir yra lyginamas su daugybe kitų kriptovaliutų sparčios monetų gamybos.
Dogecoin sukūrė IBM inžinierius ir kūrėjas Billy Markus iš Oregono.
Lietuviešu kriptovalūta nėra įprasta, ir tikriausiai taip yra dėl to, kad visame pasaulyje yra labai daug kūrėjų. Reikia labai daug, kad per „adatos akį“ atsidurtumėte tarptautiniu mastu su nauja kriptovaliuta.
Lietuva gyventojų skaičius yra palyginti mažas, o tai sumažina tikimybę, kad norvegiška kriptovaliuta bus realizuota.
Nors Norvegijos kriptovaliutos rinkoje nėra daug, norvegai vis tiek gali prekiauti kriptovaliuta. Yra daug patogių platformų ir kriptovaliutų biržų, kuriose galite nusipirkti, laikyti ir parduoti kriptovaliutas.
Pradėti yra gana paprasta. Pirmiausia pasirinkite kriptovaliutos pirkimo prekyvietę (platformą) ir susikurkite ten vartotojo profilį. Tada jums tereikia atlikti indėlį, kad galėtumėte nusipirkti pasirinktą kriptovaliutą.
Daugumoje prekybos platformų galima rinktis iš daugybės skirtingų kriptovaliutų, įskaitant aukščiau išvardytas. Štai keletas platformų, kurias galite patikrinti, jei ketinate pirkti ar prekiauti kriptovaliuta:
Ne, priešingai, pradėti lengva! Tokiose kriptovaliutų biržose, kaip eToro, galite prekiauti kriptovaliutomis iš anksto nieko nežinodami. Iš tikrųjų galite pasinaudoti vadinamąja kopijavimo prekyba ir lengvai nukopijuoti kitus kriptovaliutų prekybininkus, kurie žino, ką jie daro.
Netgi visiškai nepatyrę norvegai gali prekiauti kriptovaliuta, jei jiems bus naudinga prekyba kopijomis. Jei pasirinksite paprastą ir patogią prekybos platformą, netrukus išmoksite elgtis ir savarankiškai.
Lietuva , norintys pradėti prekiauti kriptovaliuta, susiduria su daugybe galimybių. Lietuviešu kriptovalūta nėra labai įprasta atsigauti, nors egzistavo tokie variantai kaip IOTA. Tačiau galite nusipirkti viską nuo Bitcoin ir Ethereum iki Dogecoin.
Norėdami pradėti, tereikia susirasti internetinę prekybos platformą. Rekomenduojame pasirinkti platformą, kurią Lietuva patvirtino Finanstilsynet. Tokios platformos pavyzdys yra eToro.
Raskite kriptovaliutų prekybos platformą šiandien ir išbandykite!
[sc_fs_multi_faq headline-0=”h2″ question-0=”Hva er kryptovaluta?” answer-0=”Kryptovaluta kan betraktes som et virtuelt og digitalt aktivum, og er designet for å bære lettomsettelig. Det tas i bruk kryptografi for sikring, kontroll og verifisering av valutaen.” image-0=”” headline-1=”h2″ question-1=”Er det risikabelt å kjøpe kryptovaluta?” answer-1=”Dersom du kjøper kryptovaluta i håp om å tjene penger på investeringen, er det nokså risikofylt. Kryptovaluta kan nemlig svinge mye i verdi – noe som kan gå begge veier.” image-1=”” headline-2=”h2″ question-2=”Er det lov å kjøpe kryptovaluta i Norge?” answer-2=”Ja, det er lovlig både å kjøpe og selge kryptovaluta i Norge. Det anbefales dog at man velger en kryptoplattform som er registrert hos Finanstilsynet, da dette er det sikreste.” image-2=”” count=”3″ html=”true” css_class=””]