Blokų grandinės

Jei kada nors buvote įsitraukę į kriptovaliutos pirkimą, tikriausiai esate girdėję terminą „blockchains“. Blockchains sudaro patį kriptovaliutos pagrindą ir prisideda prie to, kad mokėjimo priemonės būtų anoniminės ir saugios.

Bet kas yra blokų grandinė kiekvieną dieną ir kaip ji veikia? Dabar mes jums tai paaiškinsime – kuo paprasčiau!

Kas yra blokų grandinės?

Blockchain yra skaitmeninė, paskirstyta apskaitos knyga, kurioje galite peržiūrėti, sekti ir registruoti operacijas. Terminas yra kilęs iš angliško žodžio „blockchain“ ir reiškia daugybę informacijos apie operacijas blokų, kurie yra susieti.

Tokiai kriptovaliutai kaip Bitcoin, naujas blokas bus sukurtas apytiksliai. kas dešimt minučių. Čia bus rodomi duomenys apie visas paskutines patvirtintas operacijas. Kiekviename bloke taip pat bus duomenys apie ankstesnį bloką, kad visus blokus būtų galima sujungti savotiška grandine.

Decentralizuota apskaitos knyga

Blockchain taip pat yra decentralizuota. Tai reiškia, kad įvairių operacijų kontrolė nėra centralizuota su centriniu banku ar bet kokia kita valdžios institucija.

Vietoj to, operacijų tikrinimo darbas paskirstomas tinklo vartotojams. Tinklas dažnai vadinamas peer-to-peer tinklu.

Tie, kurie imasi sandorių tikrinimo darbo, dažnai vadinami kalnakasiais. Kai atliekate kasybą, paprastai turite grafikos plokštę, kuri rūpinasi pačiu procesu. Už savo darbą paprastai atlyginama kriptovaliuta.

Sandoriai blokų grandinėse

Sandoris blokų grandinėje gali būti, pavyzdžiui, Bitcoin ar kitos valiutos pervedimas tarp dviejų skirtingų šalių.

Operacija atliekama siuntėjui siunčiant pinigus gavėjui, o tai atliekama siuntėjui savo privačiu raktu pasirašant pranešimą dėl operacijos. Pranešime pateikiami duomenys apie sumą, gavėjo adresą (raktą) ir siuntėjo likutį.

Tada pranešimas apie operaciją išplatinamas tinkle, kur kalnakasiai imsis operacijos tikrinimo.

Kaip veikia „blockchain“ operacijų tikrinimas?

Taigi blokinės grandinės yra platinamos skaitmeninės ir dinaminės apskaitos knygos arba duomenų bazės. Šiose duomenų bazėse atliekama operacijų apskaita ir tikrinimas naudojant mazgus, kurie naudoja kriptografiją. Mazgai tikrina visus pakeitimus ir naujas operacijas.

Mazgą galima apibūdinti kaip kompiuterį, kuriame registruojami failai su operacijomis. Du kalnakasiai paprastai turi tą patį failą atitinkamuose kompiuteriuose, nes failas yra platinamas. Kai vartotojas atlieka mokėjimą, informaciją gaus abu šie mazgai.

Abu kalnakasiai varžysis, kad būtų pirmasis, kuris patikrins, ar turite pinigų (kriptovaliuta), kad padengtumėte sandorį, taip pat mokestį, kurį ima kalnakasys.

Pirmasis darbą atlikęs kalnakasys informuoja apie logiką, kuria buvo vadovaujamasi tikrinant sandorį, kad gautų darbo įrodymą. Jei kitas kalnakasys sutinka, visi failai bus atnaujinti.

Bitcoin pirmiausia įdiegė blokų grandines

Jei pažvelgtume į blokų grandines istorinėje perspektyvoje, Bitcoin pirmasis įdiegė ir pritaikė blokų grandines praktikoje. Kai 2009 m. buvo paleistas Bitcoin, tai buvo novatoriška.

Kartu verta paminėti, kad su blokų grandinėmis buvo eksperimentuojama nuo devintojo dešimtmečio. Tai buvo Davidas Chaumas, kuris pirmą kartą sugalvojo blokų grandinių idėją 1982 m. Po 90-ųjų šią koncepciją toliau plėtojo W. Scottas Sornetta ir Stuartas Haberis.

2008 metais Satoshi Nakamato pradėjo dirbti su blockchain’ų diegimu, o 2009 metais Bitcoin paleido tas pats asmuo (arba žmonių grupė). Tiksliai nežinoma, kas yra Nakamato, ar tai vienas ar keli žmonės.

Bitcoin naudoja darbo įrodymo protokolą, kurį aprašėme aukščiau. Kitos kriptovaliutos gali turėti kitus protokolus, pavyzdžiui, „Proof of Stake“. Ten kalnakasys bus apdovanotas už pastangas, o ne už darbą.

Blokų grandinės turi atsparumą pokyčiams

Vienas iš dalykų, dėl kurių blokų grandinės yra ypatingos, yra tai, kad jos yra atsparios duomenų pokyčiams, kurie buvo saugomi duomenų bazėje („apskaitos knygoje“). Visi saugomi duomenys negali būti pakeisti, nekeičiant visų kitų saugomų duomenų.

Tai reiškia, kad praktiškai pakeisti duomenų beveik neįmanoma. Jei sandoris įvyko, jūs negalite tam prieštarauti jokiu būdu.

Kaip kuriamos blokų grandinės?

Blokų grandinės susideda iš daugybės operacijų, kurios yra išdėstytos ilgais ištisiniais blokais. Grandinės pradžioje yra vadinamasis pirminis blokas, dar vadinamas „0 bloku” arba „pagrindiniu bloku”. Kai šiame bloke bus saugoma pakankamai duomenų, jis bus baigtas.

Blokus blokų grandinėje taip pat sudaro unikalios įpjovos reikšmės, skaitinės reikšmės ir valandos antspaudas. Kartkartėmis į grandinę pridedami papildomi blokai. Šis laiko intervalas gali skirtis, tačiau Bitcoin atveju kas dešimt minučių susidaro naujas blokas.

Bloko korpuse, ty pagrindinėje dalyje, randame visas operacijas. Antraštėje randame laiko žymą, skaitinę reikšmę, kuri naudojama tik vieną kartą, ir įpjovos reikšmę, kuri nurodo pagrindinį bloką. Kiekvienas blokas taip pat nurodo ankstesnį bloką, todėl praktiškai susidaro grandinė.

Pervedimų blokų grandinėse saugumas

Per blokų grandinę siunčiamų operacijų saugumas, be kita ko, priklausys nuo skaitmeninio parašo, dar žinomo kaip PKI arba viešojo rakto infrastruktūra. Jei jums priklauso Bitcoin ar kita kriptovaliuta, jūsų turtas saugomas jūsų privačiame kriptovaliutos rakte.

Siunčiamą informaciją gavėjas ir kiti tinklo nariai gali matyti naudodami viešąjį raktą. Sandoriai „blockchain“ paprastai yra labai saugūs, nes jūs gaunate didelį anonimiškumą – tol, kol neprarandate savo privataus kriptovaliutų rakto.

Ar norite nusipirkti kriptovaliutą?

[etoro]

Blockchains yra patraukli technologija, kuri, be kita ko, yra kriptovaliutos pagrindas. Naudodamiesi kriptovaliutomis ir blokų grandinėmis, galite siųsti operacijas gavėjams per paskirstytą duomenų bazę, o kalnakasiai patikrina operaciją.

Sandoriai su blokų grandinėmis nėra centralizuoti su valdžios institucijomis ar bankais, todėl dažnai vadinami „decentralizuotomis“. Kol mokate pasirūpinti savo privačiu kriptovaliutų raktu, perkėlimas blokų grandinėse yra saugus ir patogus naudoti.

Jau šiandien galite nusipirkti kriptovaliutą ir išbandyti patys.

DUK

[sc_fs_multi_faq headline-0=”h2″ question-0=”Bruker all kryptovaluta blokkjeder?” answer-0=”All kryptovaluta bruker blokkjedeteknologi, noe som omfatter både Ethereum, Dogecoin, Monero og Bitcoin – for å nevne noen.” image-0=”” headline-1=”h2″ question-1=”Hvilken blokkjede er raskest?” answer-1=”Det finnes ulike typer blokkjeder, og Solana regnes for å være den raskeste.” image-1=”” headline-2=”h2″ question-2=”Hvem styrer en blokkjede?” answer-2=”En blokkjede styres ikke av en sentral makt eller bank. Det er brukerne selv som kontrollerer transakjsonene.” image-2=”” count=”3″ html=”true” css_class=””]