Ar kriptovaliuta didina nusikalstamumą?

Kriptovaliuta daugeliui asocijuojasi su investicijomis arba žaibiška mokėjimo priemone, užtikrinančia efektyvius pinigų pervedimus. Tačiau yra ir tokių, kurie kriptovaliutą sieja su nusikalstamumu.

Ar kriptovaliuta padeda nusikaltėliams suteikti galimybę plauti pinigus, išvengti mokesčių ar kitų neteisėtų veiksmų ?

Kodėl kriptovaliuta gali būti patraukli nusikaltėliams?

Kriptovalūta yra decentralizuota, o tai reiškia, kad nėra centrinės valiutos kontrolės. Dėl to taip pat labai sunku sekti sandorius tarp valstybių. Dėl šios priežasties kriptovaliuta tapo gana populiari tarp pelno siekiančių nusikaltėlių.

Remiantis 2018 m. atliktu tyrimu, mokslininkai apskaičiavo, kad apie 50% visų Bitcoin sandorių gali būti siejami su nusikalstamumu. Kriptovalūta naudojama, pavyzdžiui, sandoriams, susijusiems su narkotikų pardavimu ir prekyba žmonėmis.

Kitas tyrimas rodo, kad maždaug 25% visų Bitcoin sandorių yra susiję su nusikalstamumu. Taigi skaičiai yra šiek tiek neaiškūs, tačiau beveik nekyla abejonių, kad daugelis nusikaltėlių naudoja kriptovaliutą kaip mokėjimo priemonę.

Manoma, kad Bitcoin ir kitos kriptovaliutos, kurių vertė yra apie 72 milijardai dolerių, yra susijusios su nusikalstama veikla.

Reikalinga išpirka Monero

Daugelis žmonių yra girdėję apie Lørenskog dingimą , kai Anne-Elisabeth Hagen dingo iš savo namų. Namuose, kuriuose ji su vyru dalijosi, buvo rastas raštelis su 9 milijonų eurų išpirkos reikalavimu.

Šios išpirkos buvo pareikalauta į Monero – kriptovaliutą, dar žinomą kaip XMR. Ar šis reikalavimas dėl išpirkos buvo tikras, ar ne, nežinoma. Tačiau vis dar yra akivaizdžių priežasčių, kodėl nusikaltėliai gali reikalauti išpirkos kriptovaliuta.

Monero leidžia visiškai anoniminius mokėjimus tarp siuntėjo ir gavėjo. Sandoriai su Monero yra užšifruoti visais lygiais. Dėl to policijai buvo praktiškai neįmanoma susekti kaltųjų.

Monero yra žinomas kaip dar labiau anonimiškas nei, pavyzdžiui, Bitcoin. Kitos anoniminės kriptovaliutos yra Bytecoin ir Zcash.

Kriptovaliutų įsilaužimas

Taip pat yra ir kita nusikaltimo forma, kurią galima susieti su kriptovaliuta. Kai kurie įsilaužėliai gauna dideles pinigų sumas įsilauždami į kriptovaliutų biržas.

Laimei, įsilaužimas yra gana nedažnas, tačiau kartais pasitaiko. Pavyzdys yra „norvegiška“ kriptovaliuta IOTA. Ši kriptovaliuta buvo palaipsniui panaikinta 2020 m., nes įsilaužėliams pavyko pavogti pinigus iš vartotojų.

Valdžios institucijos žino apie problemą

Laimei, nėra taip, kad nusikaltėliai išsisuka nuo visko, jei tik naudojasi kriptovaliuta. 2013 metais Lietuva policija gavo JAV FTB pranešimų, kad kai kurie norvegai juodajame tinkle pardavinėjo nelegalius narkotikus naudodami Bitcoin.

Tada policija ilgai šnipinėjo šiuos tris vyrus. 2015 metų birželį policija turėjo pakankamai įrodymų trims norvegams suimti. Paaiškėjo, kad vyrai kontroliavo narkotikų gabenimą iš vieno pietryčių Lietuva miesto.

Internetu jie pardavė viską – nuo kokaino ir marihuanos iki amfetaminų ir kitų narkotikų. Kai žmonės pirko narkotikus, už tai buvo atsiskaitoma Bitcoin. Tada šie pinigai buvo išplauti ir iškeisti į Norvegijos kronas.

Tai buvo padaryta naudojant netikrus asmens tapatybės dokumentus ir debeto korteles, kurias vyrai gavo internetu. Iš viso iš prekybos narkotikais vyrai buvo uždirbę daugiau nei tris milijonus kronų. Vienas Lietuva atsidūrė kalėjime, jie pripažino dalinę nusikalstamą kaltę.

Mokesčių inspekcija ir „Økokrim“ seka pavyzdžiu

Lietuva policija, Ecocrime ir mokesčių inspekcija žino, kad kriptovaliutą naudoja nusikaltėliai. Tačiau sunku nustatyti kriptovaliutų sandorių nusikaltėlius.

Taip pat yra tai, kad Pinigų plovimo įstatymas netaikomas konkrečiai kriptovaliutų pramonei. Kriptovalūta pramonė neprivalo pranešti apie įtartinus sandorius, o visas procesas yra decentralizuotas be jokio ryšio su bankais.

Prekiaudami kriptovaliutomis vartotojai nebūtinai turi atskleisti savo tapatybę, todėl sunku nustatyti, kas yra už sandorių.

Bitcoin nėra visiškai anonimiškas

Taip pat verta paminėti, kad Bitcoin (ir daugelis kitų kriptovaliutų formų) nėra tokie anonimiški, kaip daugelis galvoja. Tiesa, tam tikras anonimiškumas pasiekiamas, tačiau jis nėra visiškai anonimiškas.

Gali būti įmanoma atsekti Bitcoin operacijas iki vartotojo. Tai galima padaryti, be kita ko, dirbtinio intelekto ir stebėjimo pagalba.

Kai pervedate pinigus naudodami Bitcoin, turite piniginę, kuri suteikia jums tam tikrą anonimiškumą ilgos skaičių serijos pavidalu. Tačiau atminkite, kad visos „blockchain“ operacijos yra atviros ir matomos visiems tinklo nariams. Kiekvienas gali matyti, kokios operacijos ateina iš kokios piniginės.

Sandoris gali būti atsektas jūsų piniginėje amžinai. Jei paaiškės jūsų Bitcoin piniginės tapatybė, ty numeriai gali būti susieti su jumis kaip su asmeniu, operacijos nebėra anoniminės. Valdžia atskleidė daugelio tapatybes.

Dauguma kriptovaliutų vartotojų laikosi įstatymų

Kriptovalūta ir nusikalstamumas daugeliu atvejų gali būti susiję, ypač ekonominių ir narkotikų nusikaltimų atveju. Tačiau daugeliu atvejų kriptovaliutų vartotojai laikosi įstatymų.

Iš daugiau nei 200 000 norvegų, kuriems priklauso kriptovaliuta, dauguma naudojasi ja kaip mokėjimo ar investicijų priemone, neturėdami nusikalstamų ketinimų. Daugelis žmonių mano, kad labai gaila, kad kriptovaliutos „blogą reputaciją“ įgauna dėl valiutą išnaudojančių nusikaltėlių.

Santrauka

Kriptovalūta lengva laikyti, pervesti ir iškeisti į įprastą valiutą kitose šalyse. Kadangi dažnai labai sunku sekti sandorius dėl „blockchain“ technologijos, kriptovaliuta dažnai yra patraukli nusikaltėliams.

Nusikaltėliai naudojasi kriptovaliuta ir dažnai naudoja ją nusikaltimams nuslėpti, nusikalstamumui finansuoti ir pinigų plovimui. Valdžia ragina geriau reguliuoti kriptovaliutas, kad būtų lengviau aptikti nusikaltimus.

Atminkite, kad dauguma žmonių, kurie naudojasi kriptovaliuta, nedalyvauja nusikalstamose veikose. Daugeliui žmonių kriptovaliuta yra investicija arba paprastas ir saugus atsiskaitymo būdas.

DUK

[sc_fs_multi_faq headline-0=”h2″ question-0=”Er det forbudt å bruke kryptovaluta?” answer-0=”Nei, det er fullt lovlig å bruke kryptovaluta. Noen kriminelle bruker kryptovaluta til transaksjoner, men majoriteten av brukerne er ikke kriminelle.” image-0=”” headline-1=”h2″ question-1=”Hvilken kryptovaluta er mest anonym?” answer-1=”Ulike typer kryptovaluta kan ha ulik grad av anonymitet. Varianter som Monero, Bytecoin og Zcash er blant de variantene som oftest benyttes til kriminalitet.” image-1=”” headline-2=”h2″ question-2=”Er Bitcoin anonymt?” answer-2=”Både ja og nei. Identiteten din skjules bak en tallrekke. Dersom denne rekken av tall kan kobles til identiteten din derimot, er du ikke lengre anonym.” image-2=”” count=”3″ html=”true” css_class=””]